7 įdomūs faktai apie Valentine tanką – tanko vadas-užtaisinėtojas?

Valentine tankas nepateks į istoriją kaip technologiškai pažangi karinė mašina. Kita vertus, tai buvo vienas iš įrankių, prisidėjusių prie Sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare. Kartu Valentine – vienas iš lengviausiai atpažįstamų APK tankų. Štai 7 įdomūs faktai apie Valentine tanką, kurių galbūt nežinojote.

Valentine – tai pėstininkų paramos tankas, Vickers-Armstrongs kompanijos inžinierių sukurtas 1938 metais. Tai turėjo būti lengvai gaminamas ir santykinai pigus tankas, todėl buvo naudojami A9 ir A10 tankų komponentai. JK Karo biuro (War Office) specialistai iš pradžių nebuvo sužavėti nauju tanku – jis turėjo silpnesniu šarvus nei ankstesnis Matilda tankas, o ir bokštelis jiems atrodė per mažas. Tuo metu buvo manoma, kad bokštelyje turėtų dirbti bent trys įgulos nariai – užtaisinėtojas, artileristas (sakykime, šaudytojas) ir tanko vadas. Valentine tanko bokštelyje tilpo tik du kariai, todėl tanko vadui teko atlikti papildomas užduotis. Greitai besikeičianti padėtis Europoje pakeitė ir Karo biuro požiūrį ir 1939 metų pavasarį Valentine buvo patvirtintas. Tiesa, tada šio vardo jis nenešiojo – dokumentuose naujoji karinė mašina vadinta Tank, Infantry, Mark III (Mk. II buvo Matilda). 1940 metų gegužę prasidėjo bandymai, o 1941 metais Valentine pradėjo tarnybą karališkose pajėgose.

Na, tokia labai jau trumpa ir bevardė Valentine tanko atsiradimo istorija. Apie šį tanką yra parašyta ir knygų, todėl nemanykite, kad viskas buvo taip paprasta. Kada nors apie tai papasakosime išsamiau, bet dabar pereikime prie 7 įdomių faktų apie Valentine tanką.

Vardo kilmė – neaiški

Yra daug versijų, kodėl Valentine tankas buvo taip pavadintas. Spėjama, kad naujo tanko planai Karo biurui galėjo būti pateikti 1938 metų vasario 14-ąją – Švento Valentino dieną. Arba, kad bandymams prototipai buvo pristatyti 1940-ųjų vasario 14 d. Tačiau, atrodo, jokie dokumentai to nepatvirtina. Tankų inžinieriaus sero Johno Cardeno antras vardas buvo Valentineas. Jis mirė 1935 metais, tačiau buvo prisidėjęs prie A9 ir A10 projektų, todėl gali būti, kad naujojo tanko inžinieriai taip pažymėjo jo atminimą.

Gali būti, kad Valentine vardas buvo paimtas tiesiog renkant raides iš Vickers-Armstrongs kompanijos pavadinimo ir Niukaslio miesto vardo. Arba buvo sugalvotas visiškai atsitiktinai – to jau tikriausiai nesužinosime.

Valentine tankas yra mažesnis nei atrodo

Valentine tankas pasižymi tradiciniu planu ir proporcijomis, todėl nuotraukose atrodo maždaug tokio dydžio kaip vidutiniai amerikietiški ar sovietiniai tankai. Tačiau Valentine tanko ilgis – tik 5,41 m. Palyginimui, T-34 ilgis – 6,68 m., Sherman tanko – 5,84 m (priklausomai nuo versijos – iki 6,27 m), Bentley Mulsanne limuzino – 5,58 m.

Kompaktiškas Valentine dydis buvo privalumas miestų mūšiuose (dėl to jį gyrė ir Raudonoji Armija, kuri Valentine tankus naudojo Maskvoje) ir palengvino transportavimą, tačiau 40 mm (2 svarų) pabūklas visada buvo aršiai kritikuojamas. Tuo tarpu Šiaurės Afrikoje žemas tanko siluetas buvo itin svarbus – vos 2,27 metrų aukščio Valentine rasdavo priedangą net ir negiliose duobėse tarp kopų.

Nors Valentine tankas svėrė tik apie 16 tonų, kelyje jis išvystė tik 24 km/val. greitį. Valentine tanką tai paverčia savotišku keistuoliu – jis buvo mažas, lengvas, bet lėtas. Ir nelabai manevringas – jis negalėjo apsisukti vietoje, kaip kai kurie kiti to laiko tankai. Kita vertus, tai galima pateisinti jo funkcija – Valentine tankas veikdavo kartu su pėstininkais.

Papildomos užduotys tanko vadui

Minėjome, kad iš pradžių Valentine buvo kritikuojamas dėl mažo dviviečio bokštelio. Tai nulėmė, kad tanko vadas turėjo papildomą užduotį – užtaisyti pabūklą. Kai tanko vadas vadovaudavo ir pėstininkams, jis tiesiog turėdavo per daug darbo. Taigi, vėliau buvo sukurtos versijos (Valentine Mk. III ir Mk. V), kuriose pabūklas buvo pastumtas į priekį ir bokštelio gale atsirado atskira vieta tanko vadui.

Šių versijų Valentine turėjo 4 žmonių įgulą – tanko bokštelyje dirbo užtaisinėtojas, artileristas ir tanko vadas, o vairuotojas – mašinos priekyje centre. Tiesa, didesnis bokštelis ir ta papildoma vieta tanko vadui padidino mašinos svorį, todėl Valentine Mk. III korpuso šarvų storis buvo sumažintas nuo 60 iki 50 mm.

Keisčiausios versijos – šuolininkas Valentine

Išvardinti visų Valentine versijų net nebandysime – romėniškais skaičiais žymėta giminės linija pasiekė Valentine Mk. XI, tačiau tai nereiškia, kad buvo tik 11 šio tanko modelių. Jų buvo gerokai daugiau, ypač jei skaičiuotume retas Valentine pagrindu sukurtas mašinas. Kelias įdomiausias galime išskirti.

Štai Valentine DD, gamintas Mk. V, Mk. IX ir Mk. XI pagrindu, buvo amfibinis ir turėjo didelį vandeniui nelaidų aptaką. Pora Valentine tankų taip pat tapo liepsnosvaidžiais ir paskui save tampė priekabas su degalais šiems ginklams. Buvo ir minų laukus nukenksminančių Valentine versijų, ir mobilių tiltų ar minosvaidžių platformų. Vienas įdomesnių eksperimentų buvo raketomis aprūpintas Valentine – šis tankas turėjo peršokti įvairias kliūtis, bet realiomis karo sąlygomis naudojamas niekada nebuvo.

Šiaurės Afrikos kampanijos legenda

Britai savo Valentine tankus daugiausiai naudojo kampanijoje Šiaurės Afrikoje. Kai kurie Valentine ten nuvažiavo kelis tūkstančius kilometrų. Yra nemažai Valentine tanko nuotraukų iš Afrikos, kuriose visa mašina yra apsėsta pėstininkų – keliauti saugiose zonose taip buvo įprasta. Būtent Afrikoje buvo pastebėta, kad pirmųjų Valentine naudotas 40 mm pabūklas jau tiesiog nebeatitinka modernios karybos realybės, todėl vėliau jis buvo pakeistas 57 mm (6 svarų), dar vėliau – 75 mm ginklu.

Afrikoje Valentine įrodė, kad yra patikimas. Galbūt jo pabūklas nebuvo toks galingas, kokio reikėtų, galbūt jis važiavo lėtai – bet jis buvo patikimas. Aišku, Afrika nebuvo vienintelė vieta, kur Valentine kariavo – šie tankai buvo naudojami ir Europoje.

Panzerkampfwagen Mk III 749

Aukščiau minėjome, kad Valentine tarnavo sovietų pajėgose ir buvo naudojamas Maskvos mūšyje. Jie Raudonajai Armijai buvo suteikti pagal Lendlizo susitarimą – sovietinių tankų gretas sustiprino 2124 britiški ir 1208 kanadietiški Valentine tankai.

Valentine tankai kariavo ir kitoje APK pusėje. Vokietijos pajėgos Afrikoje naudojo trofėjinius Valentine tankus, kuriuos vadino Infanterie Panzerkampfwagen Mk III 749 (e).

Valentine tankai įvairiu metu taip pat buvo naudojami Kanados, Egipto, Čekoslovakijos, Naujosios Zelandijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos ir Turkijos pajėgose.

Tarnavo ilgiau nei spėtumėte

1944 metais iš priešakinių linijų Valentine jau buvo stumiami naujesnių ir didesnių Churchill tankų. Būtent 1944 metais, tai yra, karui dar nepasibaigus, buvo nutraukta Valentine tankų gamyba. Turint omenyje, kad Valentine buvo sukurtas kaip pigus tankas, būtų lengva manyti, kad jis savo tarnybą užbaigė pakankamai anksti. Tačiau iš tikrųjų Valentine tankas kai kuriose šalyse įnirtingai kratėsi muziejinės vertybės statuso ir išliko karine mašina iki pat septintojo dešimtmečio pradžios.

Naujoji Zelandija paskutinius savo Valentine tankus į užtarnautą poilsį išleido 1960 metais, bet ir tai nebuvo Valentine karybos pabaiga. Paskutinį kartą mūšyje Valentine panaudotas 1963-1964-ųjų Kipro krizės metu – be bokštelio likęs tankas graikų rankose tapo Bren kulkosvaidžio platforma.

Iš viso pasaulį išvydo 8275 Valentine tankai – 6855 Jungtinėje Karalystėje ir 1420 Kanadoje (dauguma pastarųjų buvo perduoti Sovietų sąjungai). Kelios dešimtys šių tankų išliko iki mūsų dienų ir dabar yra saugomi muziejuose ir privačiose kolekcijose.