M1 Garand – tai standartinis JAV pajėgų šautuvas, naudotas 1936-1975 metais. Šis pusiau automatinis šautuvas pasitarnavo ne tik Antrajame pasauliniame kare, bet ir vėliau – JAV pajėgos naudojo Garand tiek Korėjos, tiek Vietnamo karuose, nors pastarajame jau visai retai. Nors Garand užtikrino pakankamai aukštą šaudymo greitį, užtaisinėti jį reikėjo atsargiai – Garand nykštys iki šiol yra gerai žinomas APK karių prisiminimas.
Johnas C. Garandas sukūrė M1 šautuvą dar 1928 metais. Palyginti su kitais tuometiniais šautuvais, Garand buvo pakankamai pažangus jau vien todėl, kad buvo pusiau automatinis. Tai reiškia, kad kiekvienas nuleistuko paspaudimas paleisdavo šūvį, tarp kurių nereikėjo ranka stumdyti spynos. Pusiau automatinis Garand mechanizmas suteikė didžiulį pranašumą.
Visų pirma, žinoma, Garand šautuvu ginkluoti kariai galėjo šaudyti greičiau, nes tarp šūvių nereikėdavo sustoti tos nelemtos rankenėlės stumdymui. Oficialiais duomenimis, M1 Garand galėjo pasiekti 40-50 šūvių per minutę greitį. Palyginimui, vokiškas Karabiner 98k patyrusio šaulio rankose per minutę galėdavo iššauti apie 15 kartų. Ta spynos rankenėlė, beje, diskriminavo kairiarankius. Galbūt tai skamba juokingai, tačiau tai yra tiesa – jiems tekdavo išmokti valdyti ginklą nedominuojančia dešine ranka. Galiausiai, bent jau teoriškai pusiau automatinis M1 Garand leido šaudyti šiek tiek taikliau, nes mūšio sąlygomis po pirmojo šūvio antrąjį buvo galima paleisti iš karto, nepatraukus rankų nuo šautuvo. Tiesa, pastarasis privalumas yra ginčytinas.
M1 Garand APK metais šaudė .30-06 Springfield amunicija (7.62×63 mm). Ginklas naudojo vidinę 8 šovinių apkabą, įstatomą į neišimamą dėtuvę. Iššovęs paskutinį šūvį, ginklas su melodingu skambtelėjimu tiesiog išspjaudavo tą tuščią apkabą ir likdavo atviras, kad būtų galima įstatyti naują apkabą. Ir čia Garand pričiupdavo nepatyrusius šaulius.
Norint įstūmti apkabą į vidinę Garand dėtuvę, reikėjo šiek tiek pastangų. Geriausiai tam tiko nykštys – apkabą žemyn reikėjo spausti su pakankamai didele jėga. Kai ji būdavo įstatyta, šautuvo spyna staiga užsitrenkdavo. Tiesą sakant, ginklas užsidarydavo taip greitai, kad, kad, jei tas vargšas nykštys nespėdavo pasitraukti, šaulys būdavo sužalojamas.
Ši trauma taip ir buvo vadinama – Garand nykščiu. Žinoma, ne kiekvienas šaulys būdavo taip kvailai sužalojamas lygioje vietoje, nes šios traumos buvo galima išvengti. Vienas būdas – greičiau patraukti nykštį. Tačiau mūšio sąlygomis, kuomet aplink lekia kulkos, rankos gali ir sudrebėti. Todėl geriau pasinaudoti kitu metodu.
Apkabą į Garand šautuvo dėtuvę reikia įstatyti dešinės rankos nykščiu, tuo pačiu plaštaka laikant spynos rankenėlę. Taip, Garand taip pat turėjo tokią rankenėlę – ji leisdavo atverti ginklą išvalymui ar jei šautuvas tiesiog užsikirsdavo.
Šiame vaizdo įraše galite pamatyti, kaip reikia saugiai užtaisyti M1 Garand
Generolas Georgeas Pattonas M1 Garand šautuvą kadaise pavadino geriausiu kada nors išrastu kovos įrankiu. Ir iš tikrųjų, Garand tebėra naudojamas įvairiose ceremonijose, o ir civilių šio ginklo entuziastų tikrai netrūksta. M1 Garand buvo gaminamas 1934-1957 metais. Per šį laiką pagaminta apie 5,5 milijonai šių šautuvų.
.jpg){kind=link}
