Šaunamųjų ginklų vamzdžių galuose dažnai galima pamatyti kompensatorių (muzzle brake) – specialią detalę, kuri sumažina atatranką. Kiti antgaliai dar sumažina ir matomą blyksnį. Tuo tarpu legendinio vokiečių Antrojo pasaulinio karo laikų kulkosvaidžio MG 42 gale galima pamatyti į piltuvėlį panašų įtaisą – kam jis skirtas?
MG 42 (Maschinengewehr 42) – tai 1942–1945 metais gamintas kulkosvaidis. Jis gamintas ne viename fabrike, iki karo pabaigos buvo pagaminta daugiau nei 423600 vienetų, tačiau su APK MG 42 istorija nesibaigė.
Visiškai automatinis kulkosvaidis MG 42 buvo toks patikimas ginklas, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jo užsinorėjo ne viena kita valstybė. Toliau tarnavo ne tik jau pagaminti kulkosvaidžiai – MG 42 konstrukcijos pagrindu buvo kuriami nauji. Štai Austrijos MG 74 bei Vokietijos Rheinmetall MG 3 buvo sukurti MG 42 pagrindu ir yra naudojami iki šiol.
MG 42 sveria šiek tiek mažiau nei 12 kg, galėjo būti naudojamas tiesiai nuo integruoto dvikojo ar montuojamas prie įvairių karinių mašinų. MG 42 šaudo 7,92×57mm Mauser amunicija ir bent jau teoriškai gali pasiekti 1200 šūvių per minutę greitį. Tiesa, konstrukcija nebuvo labai atspari purvui, o pats mechanizmo sudėtingumas pavertė MG 42 labai brangiu kulkosvaidžiu.
530 mm ilgio vamzdžio gale surasime tą piltuvėlio formos antgalį. Tai nėra įprastas kompensatorius. Pastarieji įtaisai turi angas šonuose, kurios leidžia besiplečiančioms dujoms išsivaikščioti, taip sumažinant atatranką ir vamzdžio šuolį. Tai kas tai?
Tas antgalis, dažnai vadinamas tiesiniu kompensatoriumi, yra sutinkamas ir ant daugybės kitų kulkosvaidžių, įskaitant senesnį MG 34. MG 42 pasirinkome kaip vieną iš geriausiai žinomų šio įrenginio nešiotojų.
Tiesinis kompensatorius besiplečiančias dujas nukreipia tiesiai į priekį. Tai sumažina šaulio patiriamą triukšmą, tačiau padidina atatranką. Taip, perskaitėte teisingai – kai kitų ginklų kūrėjai stengėsi sumažinti atatranką, MG 42 turėjo atatrankos stiprintuvą.
Atatrankos stiprintuvas MG 42 buvo reikalingas ne tam, kad šauliui sukeltų papildomą diskomfortą, o tam, kad užtikrintų patikimą kulkosvaidžio mechanizmo veikimą. To reikėjo dėl to, kad MG 42 spyna veikė naudodama atatranką (kada nors ją aprašysime išsamiau, tačiau MG 42 šiuo požiūriu nebuvo ir nėra unikalus). Taigi, kuo didesnė atatranka, tuo sklandžiau veikė ir tuo greičiau šaudė ginklas. Jei MG 42 neturėjo į ką atsiremti, tai po pirmo šūvio iš karto užsikirsdavo. Tiesiog taip veikia atatranką naudojančios spynos.
Kadangi tą jėgą panaudodavo spyna, šaulys nejusdavo neįprastai didelės atatrankos. Kita vertus, 1942 metais pasirodęs kulkosvaidžiui skirtas trikojis Lafette 42 turėjo atatranką amortizuojančias spyruokles. Jos sugerdavo tą likusią, nepanaudotą atatrankos jėgą ir sumažindavo ginklo vibraciją.
