Konstancas – nedidelis Vokietijos pietuose ant vakarinės Bodeno (Konstanco) ežero pakrantės įsikūręs miestas . Šis gražus ir turistų noriai lankomas miestas skaičiuoja beveik dviejų tūkstančių metų istoriją. Konstance yra daug labai senų pastatų, kurie išliko nepaisant visų karų ir negandų. Net Antrajam pasauliniam karui artėjant prie pabaigos Konstancas išvengė bombardavimo. Tiesa, neatsitiktinai – šis Vokietijos miestas sugebėjo apsimesti šveicarišku.
Iš tikrųjų, nors miestelis pavadinimu Constantia čia buvo įkurtas apie 100-uosius mūsų eros metus, žmonės čia gyveno dar akmens amžiuje. Konstance yra priešistorinių UNESCO saugomų objektų, gražus senamiestis Šiandien šiame mieste gyvena apie 90 tūkstančių žmonių. Čia veikia Konstanco universitetas, miestelį gausiai lanko turistai. Jie apžiūrinėja kultūrinius objektus, istorinius pastatus ir gamtą – per Konstancą teka Reinas, šalia yra didelis Bodeno ežeras.
Antrasis pasaulinis karas Konstancui neišvengiamai nebuvo labai ramus. Šis miestas yra visai šalia sienos su Šveicarija, todėl tapo vienu iš kelių žydams ir kitoms persekiojamoms grupėms pabėgti iš nacionalsocialistinės Vokietijos. Ne visiems pavyko – 1940-ųjų metų spalį 110 žydų iš Konstanco buvo išvežti į Gurso internuotųjų stovyklą Prancūzijoje, vėliau dar keli – į Latviją, Lenkiją ir Čekiją.
Nepaisant santykinai nedidelio Konstanco dydžio, čia veikė keli karinės pramonės objektai. Kompanija Funkstrahl gamino radarus povandeniniams laivams, Schwarzwald Flugzeugbau kūrė iš lėktuvų paleidžiamas torpedas, Dornier cechas – lėktuvų komponentus. Buvo akivaizdu, kad karui artėjant prie pabaigos Konstancas taip pat gali tapti Sąjungininkų bombonešių taikiniu.
Tiesą sakant, bombonešių baiminosi ir neutralūs šveicarai. Nors pagal tarptautinę teisę neutrali Šveicarija negalėjo būti puolama, šiauriniuose šalies miestuose dažnai skambėdavo apie pavojų pranešančios sirenos. Gyventojai išmoko į jas nekreipti dėmesio – negi amerikiečiai bombarduos niekuo dėtus į šveicarus?
Tačiau 1944-ųjų balandžio 1 dieną Jungtinių Valstijų Karinės oro pajėgos subombardavo Šafhauzeną – Šveicarijos šiaurėje esantį miestą. Žinoma, tai buvo klaida, tačiau dėl jos žuvo 40 žmonių. JAV prezidentas Rooseveltas iš karto atsiprašė Šafhauzeno ir pasiūlė kompensaciją. Tačiau Šveicarija negalėjo būti tikra, kad kita tokia klaida nesukels dar didesnės tragedijos.
Nuo 1940 metų lapkričio Šveicarija laikėsi tamsos režimo – tamsiuoju paros metu nustatytomis valandomis gyvenvietės šalyje visiškai užtemdavo, kad kariniai lėktuvai negalėtų navigacijai naudoti šalies miestų. 1944 metų rugsėjį ši tvarka buvo pakeista – Šveicarijos miestai naktį vėl buvo deramai apšviesti, o Sąjungininkai jau žinojo, kad šviečiantys miestai priklauso šveicarams. Buvo manoma, kad tai padės išvengti klaidingo bombardavimo.
Sugrįžkime į Konstancą – miestelį visai šalia Šveicarijos sienos. Kai kitoje Reino pusėje nušvito šveicarų miestelis Kroiclingenas (Kreuzlingen), buvo nuspręsta įjungti šviesas ir Konstanco dalyje. Taip riba tarp Šveicarijos ir Vokietijos miestų toje vietoje tapo labai neryški. Ir to pakako, kad Konstancas Antrojo pasaulinio karo metu nebūtų subombarduotas – šviečiantis pasienio miestelis atrodė kaip Šveicarijos dalis.
Tuo metu kiti Vokietijos miestai laikėsi tamsos režimo, kad juos būtų sunkiau aptikti. Todėl niekas ir negalvojo, kad vienas iš jų staiga nušvis apsimesdamas kitos šalies dalimi. Kita vertus, kažin, ar Konstanco buvo ieškoma. Tai nebuvo didelis pramoninis centras, kurio sunaikinimas būtų laikomas prioritetu. Jei jis toks būtų buvęs, jį būtų buvę galima surasti pagal gamtinius orientyrus.
